Azaliją geriausia sodinti balandį. Vieta turi būti gana erdvi, leidžianti augalui kerotis. Krūmas mėgsta saulėtas arba šiek tiek pavėsingas vietas, be to, apsaugotas nuo vėjo. Dirva turi būti humusinga, drėgna ir pralaidi, rūgščios reakcijos. Sodinuką reikia sodinti tokiame gylyje, kokiame jis augo įsigijimo metu. Jeigu dirvožemis reikalauja, jį reikia parūgštinti, naudojant nenurūgštintas durpes. Pasodintą augalą reikia palaistyti.
Azaliją tręšiame du kartus metuose - balandžio mėnesį bei birželio ir liepos sandūroje. Naudojamos lėtai veikiančios trąšos, kurias reikia išbarstyti po augalo karūna ir šiek tiek sumaišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu. Krūmą reikia reguliariai laistyti, o karščių metu taip pat verta drėkinti ir augalo karūną. Rudenį azaliją reikia gausiai palaistyti, o po pirmųjų šalnų aplink ją išbarstyti sluoksnį lapų ar žievės. Augalui genėjimas iš esmės nereikalingas. Tik kas kelerius metus, pasibaigus žydėjimui, galima atlikti atjauninamąjį genėjimą, išpjaunant senus, sausus ir nuplikusius stiebus.
Kinrožė „3in1“ - tai originali kompozicija iš trijų kinrožės veislių, sudarančių vieną daugiaspalvį krūmą. Kinrožės „3in1“" krūmas yra kompaktiškos formos ir užauga iki 1,5 m aukščio. Jį sudaro trys kruopščiai parinktos veislės - „Russian Violet“, žydinti subtiliais šviesiai violetiniais žiedais su purpurinės spalvos viduriukais, pilnavidurė „Ardens“ šiek tiek garbanotais rausvai alyvinės spalvos žiedlapiais ir „White Chiffon“, besipuošianti dideliais pusiau pilnaviduriais sniego baltumo žiedais. Vienas šalia kito besiskleidžiantys įvairiaspalviai žiedai sudaro vešlios puokštės įspūdį. Augalas žydi nuo liepos mėnesio iki rugsėjo pabaigos.
Augalą geriausia sodinti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjo. Sirinei kinrožei reikalingas derlingas, orui laidus dirvožemis, šiek tiek rūgštesnės reakcijos. Geriausiai tinka smėlinga dirva, praturtinta kompostu.
Kinrožei reikia, kad dirvožemis visada būtų drėgnas, todėl užėjus sausrai būtina laistyti. Augalas tręšiamas daugiakomponentėmis trąšomis, skirtomis dekoratyviniams krūmams. Karpymas nebūtinas, tačiau jis gausina krūmo žydėjimą. Karpoma pavasarį. Kerpama virš pumpuro, nukreipto į išorę. Apsaugai nuo šalčių, vėlyvą rudenį virš šaknų suberiame kaupą iš žemių, pjuvenų ar durpių, o ūglius uždengiame stora pluoštine medžiaga ar šiaudiniais dembliais.